Opi laidojimo kriptų tema – kaip elgtis su tyrimų metu aptiktais radiniais (įkapėmis, karstais ir kt.).
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme archeologiniai radiniai apibrėžiami kaip „žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, […] turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę“, archeologiniais radiniais laikomi ir „senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos“1„Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1994 12 22, Nr. I-733, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/rLJnTLpKyB..
- Archeologinio paveldo tvarkybos reglamente taip pat nustatyta, kad archeologinis radinys yra „iki XIX amžiaus datuojamas archeologinis radinys, teikiantis esminę informaciją apie objekto pobūdį, chronologiją ir kultūrinę vertę“, ir nurodyta, kad tyrimų metu būtina surinkti visus archeologinę vertę turinčius radinius ir osteologinę medžiagą2„Įsakymas „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtininimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, 2011 08 16, Nr. ĮV-538, in: Teisės aktų registras, str. 19.11, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.405666/PlahhdfryW..
- Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklėse nustatyta, kad archeologiniai radiniai yra perduodami muziejams, kultūrinių rezervatų direkcijoms ar specializuotoms saugykloms, o antropologinė medžiaga ir ekofaktai – specializuotus rinkinius turintiems muziejams arba specializuotoms saugykloms3„Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymo NR. ĮV-66 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, 2016 06 01, Nr. ĮV-426, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.251664/cKaiLVOswP..
Įgyvendinant šiuos teisės aktus, palaikai iš kriptų tyrimams patenka į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrą, o įkapės – į muziejų saugyklas. Tačiau kaip elgtis su kriptose aptiktais mediniais karstais:
- ar juos reikėtų laikyti archeologiniais radiniais ir saugoti kaip muziejinius eksponatus?
- o gal juos, sarkofagų pavyzdžiu, reikėtų saugoti kaip kilnojamąsias kultūros vertybes arba kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes?
Praktika rodo, kad šiuos radinius ne visada pavyksta išsaugoti, todėl yra būtina užtikrinti bent mokslinės informacijos apie juos išlikimą (dokumentuoti juos).
Justina Poškienė
1. | ↑ | „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1994 12 22, Nr. I-733, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/rLJnTLpKyB. |
2. | ↑ | „Įsakymas „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtininimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, 2011 08 16, Nr. ĮV-538, in: Teisės aktų registras, str. 19.11, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.405666/PlahhdfryW. |
3. | ↑ | „Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymo NR. ĮV-66 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, 2016 06 01, Nr. ĮV-426, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.251664/cKaiLVOswP. |