Radvilų mauzoliejus
Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Tyrimai

„Ugnis ir laikas sunaikino paminklus, o jų amžininkai nesusiprato jųjų atnaujinti“¹Adomas Honoris Kirkoras, Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, Vilnius: Mintis, 1991, p. 33., – XIX a. 6 deš. sielojosi žymus Lietuvos praeities tyrėjas ir publicistas Adomas Honoris Kirkoras, kalbėdamas apie Vilniaus katedroje buvusius palaidojimus. Šiandieną jau vis dažniau „atsigręžiame“ į bažnyčių kriptas ir jų slėpinius – palaikus ir įkapes. Perfrazuojant Kirkorą, šį karų, vandalų ir plėšikų niokotą paveldą dabar bandome „atgaivinti“ – sutvarkyti, deramai pagerbiant ten besiilsinčius, bei pritaikyti lankyti ar apžiūrėti, o tai aktualu šių dienų visuomenei. Tačiau čia visų pirma susiduriama su „techninėmis“ paveldo išsaugojimo problemomis: drėgme, blogai įrengtomis vėdinimo sistemomis ir kt. Tinkamas sąlygas ypač sudėtinga užtikrinti mumifikuotiems palaikams²Rugilė Žostautaitė, Mumijos Lietuvoje: tyrimai, apsauga ir eksponavimas: [magistro darbas; saugoma Vilniaus universiteto Istorijos fakultete], 2016, p. 13–14, 39..

Dar vienas aktualus ir sudėtingas klausimas – kaip elgtis su ištirtais palaikais (dar žr. Lietuva. Palaikai). Dažniausia praktika: po tyrimų palaikai perlaidojami jų radimo vietoje. Ar tokia vieta taps atvira lankytojams, sprendimą priima jos savininkai ir valdytojai. Sprendimui turi įtakos ir palaidotų asmenų žinomumas ar svarba. Neatpažinti ir gausūs žmonių palaikai paprastai yra perlaidojami bendrame kape ar vienoje kriptoje. Pavyzdžiui, taip pasielgta su Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje rastais palaikais – jie perlaidoti rūsyje po pagrindiniu altoriumi³Vytautas Daminaitis, Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčios priekinio fasado ir surastuose rūsiuose vykdytų archeologinių tyrimų 1993 m. ataskaita: [rankraštis; saugoma Lietuvos istorijos instituto bibliotekoje, f. 1, b. 2212].. Su žymių asmenų palaikais elgiamasi kitaip. Karališkiesiems palaikams dar iki Antrojo pasaulinio karo Vilniaus katedroje buvo įrengta speciali kripta2⁴Vytautas Urbanavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų panteonas Vilniuje, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018, p. 98–100.. Jie čia ilsisi ir dabar. Šiandieną Vilniaus katedros požemiai – puikiai sutvarkyta Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejaus dalis456. Muziejus pristato šventovės istoriją, čia palaidotus valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis, supažindina su laidojimo tradicijomis ir požemiuose aptiktais archeologiniais radiniais⁵Žr. „Požemiai“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, [žiūrėta 2018 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/pozemiai.html..

2009 m. minint Lietuvos vardo tūkstantmetį buvo surengta prieš kelis metus Dubingiuose rastų Radvilų palaikų perlaidojimo ceremonija8. Garsiosios giminės atstovų kaulai buvo sudėti į specialiai pagamintą sarkofagą, Vilniuje Radvilų rūmuose surengtas iškilmingas atsisveikinimas su jais, vėliau sarkofagas buvo atvežtas į Dubingius ir nuleistas į specialiai įrengtą kriptą10 buvusios evangelikų reformatų bažnyčiose teritorijoje. Ant kapo uždėta antkapinė lenta su XVI–XVII a. epitafijų stilistikai artimu tekstu. Perlaidojimas sulaukė didelio susidomėjimo⁶Albinas Kuncevičius, et al., Radvilų tėvonija Dubingiuose, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, p. 131–135..

Atskirai minėtinas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Varniuose atvejis. Manoma, kad bažnyčioje buvo palaidota 13 (?) Žemaičių vyskupų. Deja, tyrimų metu buvo aptikti suardyti palaidojimai, todėl nustatyti šaltiniuose minimų vyskupų tapatybių nepavyko. Sutvarkytoje Vyskupų kriptoje perlaidoti tik du identifikuoti vyskupai – Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838; jo širdis palaidota Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčios presbiterijos sienoje) ir Simonas Mykolas Giedraitis (1764–1844). Kai kuriuos palaikus buvo nuspręsta perlaidoti atskirai, tam specialiai išmūrytoje patalpoje, tikintis ateityje, surinkus daugiau žinių ar pasitelkus naujas technologijas, atpažinti istorijai svarbius asmenis⁷Darius Kontrimas, „Žemaičių vyskupų kriptos tyrimai Varnių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2013, p. 325–334..

Pasitaiko ir priešingos, su pagarba mirusiems prasilenkiančios elgsenos. Sovietmečiu mirusiųjų kūnai naudoti ir propagandos tikslais. Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios rūsiuose kurtame „inkvizicijos muziejuje“ jie turėjo pasitarnauti „antireliginei agitacijai“: tam į vieną kriptą buvo sunešti beveik visi bažnyčioje rasti mumifikuoti kūnai, o įėjimas į kriptą įstiklintas. Iniciatyvos pasekmė – pasikeitus mikroklimatui daugiau nei šimtas jų suiro⁸Dario Piombino-Mascali, et al., „The Lithuanian Mummy Project: A Historical Introduction“, in: Lietuvos archeologija, 2015, t. 41, p. 131–142..

Kita tema – įkapių likimas (dar žr. Lietuva. Radiniai). Vienas iš sprendimų yra rastas įkapes palikti arba eksponuoti in situ. Tam įrengiamos kriptos ir joje rastų sarkofagų, palaikų ir/ar įkapių ekspozicijos. Toks pavyzdys būtų Kėdainių evangelikų reformatų1415 (iš dalies), Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai1718, Liškiavos Švč. Trejybės202122 bažnyčios. Tačiau galimi ir kiti būdai. 2002 m. Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios242516 kriptoje (po pagrindiniu altoriumi) aptikti, kaip manoma, fundatoriaus Jokūbo Nagurskio (apie 1734– apie 1796) palaikai su gerai išsilaikiusiomis įkapėmis: Baltojo erelio ordino žvaigžde, šilkiniu kontušu su kontušo juosta, „rytietiško stiliaus“ batais, mediniu dantų protezu. Radiniai buvo restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre ir perduoti Šiaulių „Aušros“ muziejui, kur dabar ir saugomi. Įkapės, kurios nesudomino muziejaus, kartu su palaikais buvo sudėtos į naujus medinius karstus ir užmūrytos kriptos nišose, o pati kripta sutvarkyta ir pritaikyta lankyti⁹Gražina M. Martinaitienė, Vytautė Lukšėnienė, „Kontušinės juostos iš Kurtuvėnų bažnyčios kriptų: restauravimas, tyrimai, identifikacija“, in: Lietuvos dailės muziejus, Metraštis VI, 2005, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: http://old.ldm.lt/Spauda/a_met_martinaitiene.htm; „Istorijos skyriaus rinkiniai“, in: Šiaulių Aušros muziejus, [žiūrėta 2018 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.ausrosmuziejus.lt/Apie-muzieju/Muziejaus-rinkiniai/Istorijos-skyriaus-rinkiniai.. Kėdainių krašto muziejaus rinkinyje saugomas kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) įkapinis drabužis (žiponas) ir kitos XVII–XVIII a. aprangos bei karstų detalės iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų. Šios bažnyčios kripta su sarkofagais atvira lankytojams.

Neseniai sutvarkyta Tiškevičių giminės koplyčia Kretingoje2829 taip pat tapo prieinama lankytojams. Čia įrengta ekspozicija, kurioje pristatomos ir grafų Sofijos bei Juozapo Tiškevičių įkapės¹⁰„Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus“, in: Kretingos muziejus, 2019 03 29 (atnaujinta 2019 09 10), [žiūrėta 2019 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/grafu-tiskeviciu-seimos-koplycia-mauzoliejus.. Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas teigė, kad: „Ilgai svarstėme, kaip pasielgti su įkapėmis – ar grąžinti atgal į karstus, ar palikti muziejui. Domėjomės, kaip su įkapėmis elgiasi kiti muziejai ir nusprendėme, kad visuomenė per juos geriau pažins dvaro valdytojų gyvenimą.“¹¹Irena Šeškevičienė, „Į Kretingą sugrįžo grafų Tiškevičių relikvijos“, in: Pajūrio naujienos, 2018 12 11, [žiūrėta 2019 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=17889.

Visais atvejais svarbus vienas principas – tinkamai pasirengti ir laiku apsispręsti, kaip bus elgiamasi su aptiktais palaidojimais. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios atvejis iliustruoja, kaip noras skubiai sutvarkyti šventovę neleido deramai pasirūpinti archeologinių tyrimų metu netikėtai aptiktais gausiais palaidojimais. Galiausiai rasti palaikai buvo perlaidoti bažnyčioje po presbiterija įrengtoje kriptoje. Išskirtina, kad prie perlaidojimo prisidėjo Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai31, išpuošę aptiktiems palaikams sudėti skirtas kartonines dėžutes-karstelius. Jų piešiniai simboliškai priminė senųjų karstų puošybą, kurios išsaugoti nesugebėta¹²Juozas Vercinkevičius, „Trakų bažnyčia: kas po žeme… ir kas danguje…“, in: Voruta, 2010 01 10, [žiūrėta 2018 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.voruta.lt/traku-baznycia-kas-po-zeme-ir-kas-danguje..

Esti ir kitokių bažnyčių kriptų pristatymo visuomenei formų333435. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 16 d. Bažnytinio paveldo muziejus tik vienai dienai pakvietė pasinaudoti išskirtine galimybe – aplankyti Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje esančią Sapiegų šeimos kriptą¹³„Išskirtinė galimybė aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir trijų parodų uždarymo ekskursijos“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, [žiūrėta 2018 09 15], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/lt/pagrindinis-meniu/renginiai.html,isskirtine-galimybe-aplankyti-sapiegu-seimos-kripta-ir-triju-parodu-uzdarymo-ekskursijos..

Justina Poškienė