Laidojimo kriptos bažnyčiose – senajai krikščioniškajai Europai ir LDK įprastas dalykas. Bažnyčių fundatoriai ir rėmėjai pageidavo, kad po šventovėmis būtų įrengiamos erdvės mirusiesiems – laidoti ir atminčiai. Tokių erdvių ar jų pėdsakų rasime ko ne kiekvienoje senesnėje bažnyčioje. Tačiau šioje gausoje esama ir išskirtinių atvejų. Ir toks unikalus atvejis yra Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kripta, kur laidoti Radvilų giminės Nesvyžiaus-Olykos šakos, išpažinusios katalikų tikėjimą, vyrai, moterys ir vaikai. Keli išskirtiniai faktai apie šią kriptą:
- ji išsiskiria palaidotųjų skaičiumi – ten ilsisi apie 70 Radvilų (žr. Sąrašas) ir pagal vienos giminės atstovų palaidojimus tai yra viena iš didžiausių kriptų Europoje;
- kartu su visa bažnyčia ji yra vienas iš seniausių vienos giminės laidojimo ir atminties kompleksų (mauzoliejų) LDK, atsiradęs XVI ir XVII amžių sandūroje, tiesa, XVIII a. viduryje patyręs pertvarkų;
- jos paskirtis – Radvilų laidojimo vieta – nepakito nuo XVI a. pabaigos iki šių dienų, paskutinis Radvila čia palaidotas 2000 m. – tradicija gyva;
- jos išvaizda nesikeitė nuo XVIII a. vidurio – tai autentiška erdvė, kur užsikonservavę šimtmečiai; ir joje išsaugota daug XVI–XX a. artefaktų, svarbių to meto laidojimo sampratai ir tradicijoms pažinti;
- joje ilsisi LDK ir viso regiono istorijai svarbios (kancleriai, etmonai, vaivados) ar tiesiog išskirtinės ir spalvingos asmenybės.
Deja, išskirtinumas neapsaugo nuo grėsmių – dėl gausios drėgmės, temperatūros svyravimų ir kitų veiksnių kriptos būklė šiandieną yra itin prasta. Vyksta spartūs ir negrįžtami nykimo procesai.
2016 ir 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu (Lietuva) ir partneriais iš Baltarusijos surengė kompleksines ekspedicijas į Radvilų giminės kriptą Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Vyko istoriniai, antropologiniai, paveldosauginiai ir kitokie tyrimai . Minėtų grėsmių akivaizdoje šie tyrimai tampa itin svarbūs – jų metu fiksuota, kas negrįžtamai gali pradingti, ir pateikti siūlymai, kaip išsaugoti kriptą. Deja, prognozuoti ar paskatinti tvarkybos darbų negalime – viskas priklauso nuo dabartinių kriptos ir bažnyčios šeimininkų norų bei galimybių.
Svetainė skirta 2016 ir 2017 m. vykusiems Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptos tyrimams pristatyti. Greta aptariamas pats laidojimo kriptų reiškinys, jų tyrimų ypatumai ir istorija, išsaugojimo ir eksponavimo tendencijos (Lietuvos pavyzdžiu). Čia apibendrinamos istorijos ir kitų disciplinų žinios, pateikiami nauji atradimai ir hipotezės, publikuojami tyrimų dokumentai ir ataskaitos, aktualinamos srities problemos, pristatomos gerosios praktikos. Žvelgiama iš tyrėjo ir paveldosaugininko perspektyvų. Tad ši svetainė gali būti įdomi mokslininkams (antropologams, archeologams, istorikams, menotyrininkams ir kt.), paveldo specialistams, kaip metodinė priemonė studentams ir apskritai praeitimi bei mokslo atradimais besidominčiai visuomenei.
Svetainėje susidursite su dviem artimomis, tačiau netapačiomis sąvokomis. Mauzoliejus – čia bus suprantamas kaip bažnyčia ar koplyčia, kurios viena iš statybos intencijų buvo konkrečios šeimos ar giminės mirusiųjų atminimas ir gyvųjų išaukštinimas (jos erdvė buvo pažymima atitinkamais ženklais – giminės herbais, ją įamžinančiais įrašais, jos atstovus vaizduojančiais dailės kūriniais ir kt.), ir kurios rūsiuose būdavo įrengiama šios giminės atstovams skirta laidojimo kripta. Kripta – bažnyčioje ar koplyčioje po žeme arba iš dalies po žeme esanti mirusiems laidoti skirta patalpa.
Sarkofagais šioje svetainėje apibendrintai vadinami metaliniai sarkofagai, mediniai karstai, 1905 m. sukurti (dar žr. Nesvyžius. 1905 metai) apsauginiai mediniai „futliarai“ bei jų „kombinacijos“ (sarkofagas su į jį įdėtu karstu, „futliaras“ su į jį įdėtu sarkofagu ar karstu), taip pat palaidojimai, apimant sarkofage ar karste esančius palaikus, įkapes ir pan. Pačių sarkofagų numeracija pateikiama pagal 1999 m. Kultūros paveldo departamento (Lietuva) atliktos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptos inventorizacijos duomenis (žr. 1999 m. inventorizacija)1Žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999. Dar žr. Аудроне Вишняускене, „Мавзолей Радзивиллов в костеле Божьего Тела в Несвиже“, in: Прыватнаўласніцкія гарады Вялікага Княства Літоўскага: лёс праз стагоддзі, Мінск: А. М. Янушкевіч, 2014, p. 8–22..
Salvijus Kulevičius, Audronė Vyšniauskienė
1. | ↑ | Žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999. Dar žr. Аудроне Вишняускене, „Мавзолей Радзивиллов в костеле Божьего Тела в Несвиже“, in: Прыватнаўласніцкія гарады Вялікага Княства Літоўскага: лёс праз стагоддзі, Мінск: А. М. Янушкевіч, 2014, p. 8–22. |
Iliustracijų šaltiniai:
1. | Fot. Ludvig14, „Exterior of the Church of the Corpus Christi in Nyasvizh, Belarus“, 2018 // in: Wikimedia Commons, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://commons.m.wikimedia.org/wiki/File:Nyasvizh_CorpusChristiChurch_001_5583.jpg. |
2. | Fot. Salvijus Kulevičius, 2014 // in: Salvijaus Kulevičiaus asmeninė kolekcija. |
3. | Fot. Salvijus Kulevičius, 2016 // in: Salvijaus Kulevičiaus asmeninė kolekcija. |
4. | Fot. Salvijus Kulevičius, 2017 // in: Salvijaus Kulevičiaus asmeninė kolekcija. |
5. | Aut. Sergejus Čistiakovas, „Karstų ir sarkofagų išdėstymo schema“, [1999] // in: [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999, p. [18]. |
6. | Aut. Rimas Grigas, 2016 // in: Rimo Grigo asmeninė kolekcija. |