Būti amžinojo poilsio ir atminties vieta – tokia kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje paskirtis. Tam ši erdvė buvo sukurta, šios paskirties ji nepraranda iki šių dienų. 2000 m. iš Londono atkeliavo ir kriptos sienoje buvo įmūryta Antano Mikalojaus Radvilos (1936–1999) urna. Apie 2016 m. yrantys sarkofagai pradėti perkėlinėti į Radvilų rūpesčiu pagamintus apsauginius „futliarus“ (medines dėžes), šitaip tikimasi juos apsaugoti nuo pražūtingo aplinkos ir laiko poveikio. Radvilų giminė gyva, tebesirūpinama protėviais ir juos priglaudusios kriptos likimu. XVI a. pabaigoje Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio pradėta tradicija gyva.
XX a. prasidėjo naujas šios kriptos istorijos etapas – ji tapo dar ir mokslinio susidomėjimo (tyrimų) vieta. Etapo pradžia laikytini 1905 metai. Tuo metu, vykstant Dievo Kūno bažnyčios remontui, Radvilos pasiūlė sutvarkyti ir tyrinėti giminės kriptą1Parengta pagal [Первая комиссия]: [rankraštis; saugoma Nacionaliniame istorijos ir kultūros muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“]. Dar žr. Marija Matušakaitė, Išėjusiems atminti. Laidosena ir kapų ženklinimas LDK, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 98; Сергей Чистяков, „Крипта князей Радзивиллов в Несвижском фарном костёле: история, проблематика датировки и идентификации захоронений, использования объекта, в сфере туризма и охраны памятника“, in: Acta Anniversaria: зборнік навуковых прац Нацыянальнага гісторыка-культурнага музея-запаведніка “Нясвіж”, 2015, t. 1, p. 91.. Buvo sudaryta medikų ir dvasininkijos atstovų grupė (deja, jų pavardės nėra žinomos), ji apžiūrėjo kriptoje gulėjusius sarkofagus. Buvo pagamintos naujos specialios dėžės ar karstai („futliarai“), į kuriuos buvo įkeliami blogos būklės senieji sarkofagai. „Futliarai“ gaminti iš ąžuolo, buvo vienodos tamsiai rudos ar juodos spalvos ir vienodos formos, tačiau daryti individualaus dydžio, atitinkančio senojo sarkofago matmenis, jų kampai sutvirtinti metalo skarda. „Užpildyti“ „futliarai“ buvo užplombuojami: skersai ir išilgai apsukami plieno viela ir uždedama švininė plomba su Radvilų giminės herbo atvaizdu bei 1905 metų data. Ant jų viršaus, kojūgalyje, tvirtintos medinės lentelės su tekstu lenkų kalba apie sarkofage palaidotą asmenį: nurodyta jo vardas, pavardė, gimimo ir mirimo metai, kita svarbi informacija.
Sarkofagai, prieš juos perkeliant į „futliarus“, buvo atidaromi ir apžiūrimi. Išliko fragmentiškų žinių apie bažnyčios ir kriptos fundatoriaus Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549‒1616) palaikų apžiūrą. Kunigaikščio karstas buvo iš ąžuolo, be puošybos. Palaikai buvo mumifikavęsi, be jokių drabužių ženklų. Tai nustebino komisijos narius, tačiau vėliau jų konstatuota, kad vilnonę ašutinę, kurią esą Mikalojus Kristupas dėvėjo keliaudamas į Šventąją Žemę ir su kuria buvo palaidotas, suėdė kandys.
Dėl informacijos stokos 1905 m. atliktus darbus vertinti yra gana sunku. Žinių nuotrupos leidžia manyti, kad tai buvo sarkofagų ir palaikų apžiūra, nustatant jų būklę.
Audronė Vyšniauskienė
Nesvyžius. Polichromija
| 1. | ↑ | Parengta pagal [Первая комиссия]: [rankraštis; saugoma Nacionaliniame istorijos ir kultūros muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“]. Dar žr. Marija Matušakaitė, Išėjusiems atminti. Laidosena ir kapų ženklinimas LDK, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 98; Сергей Чистяков, „Крипта князей Радзивиллов в Несвижском фарном костёле: история, проблематика датировки и идентификации захоронений, использования объекта, в сфере туризма и охраны памятника“, in: Acta Anniversaria: зборнік навуковых прац Нацыянальнага гісторыка-культурнага музея-запаведніка “Нясвіж”, 2015, t. 1, p. 91. |