Radvilų mauzoliejus
Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Tyrimai

Visiškai netikėtas atradimas Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptos tyrėjų laukė sarkofage nr. 2¹Informacija ir apibendrinimai šiame tekste pateikiami remiantis 2016 ir 2017 m. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptoje atliktų 11 palaidojimų (sarkofagų) tyrimų medžiaga. Tirti sarkofagai nr. 1, 2, 3, 5, 6, 11, 14, 15, 17, 19, 72. Čia ir toliau sarkofagų numeracija pateikiama pagal 1999 m. Kultūros paveldo departamento (Lietuva) atliktos inventorizacijos duomenis, žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999, p. [18] [žr. kriptos planą].. Pirminiais duomenimis, jame turėjo ilsėtis Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žmona Elžbieta Eufemija Višnioveckytė Radvilienė (1569–1596). Nuėmus karsto dangtį pasirodė ilgi plaukai bei į audeklą, tarsi atkartojantį moteriškų apdarų siluetą, susuktas kūnas. Detalesnė apžiūra atskleidė neįprastą dalyką – palaikai buvo standžiai apvynioti vyturais, apvyniotas buvo net ir kiekvienas pirštas bei viršugalvis. Atsiskleidė ir daugiau keistenybių. Palaidotojo plaštakos buvo apmautos storomis pirštinėmis, kojos apautos ne batais, bet tiesiog kojinėmis, o jo veidą dengė stora kaukė iš užteptos medžiagos. Ir dar vienas netikėtumas! Prie mirusiojo dešiniojo šono rasta tai, kas iš pradžių pasirodė kaip odinis maišelis. Jis, matyt, buvęs įspraustas į mirusiojo kairįjį delną. Pasirodė, kad tai žmogaus širdis. Nestandartinis ir mirusiojo ūgis – 173 cm. Turint omenyje to meto Europos didikių ūgį, dažnai tesiekusį 158 cm, Mikalojaus Kristupo žmona turėjo būti neįprastai aukšta.

Kas gi galėjo būti taip neįprastai palaidotas ir kodėl? Pirmoji prielaida – palaidotas Andriejus Skorulskis (1554–1637). Šis asmuo žinomas kaip Mikalojaus Kristupo kelionių palydovas, lydėjęs jį piligriminėje kelionėje į Šventąją Žemę, aplankant Italiją, Palestiną ir Egiptą. Po mirties Skorulskiui teko garbė amžinojo poilsio atgulti Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje (čia buvo įrengta ir atskira Skorulskių šeimos kripta, kurios nebeliko po XVIII a. viduryje atliktų kriptų rekonstrukcijų). Galbūt ši privilegija lėmė ir neįprastą kūno paruošimą po mirties? Nedrąsiai keltina ir kita prielaida – palaidotas pats Nesvyžiaus bažnyčios fundatorius Mikalojus Kristupas (1549–1616). Savo laiku jis atrodo domėjosi Egipto mumijomis. Kelias jų iš Egipto (pats viešėdamas šioje šalyje) ryžosi parsigabenti Lietuvon. Tačiau kelionės laivu metu kilo audra, kuri keliauninkų galvose atgaivino pasakojimus apie mumijų prakeiksmus. Tikintis išvengti blogos lemties, mumijos buvo tiesiog išmestos už laivo borto²Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Kelionė į Jeruzalę, Vilnius: Mintis, 1990, p. 203–204.. Nepaisant nemalonių patyrimų, galbūt susidomėjimas mumijomis įkvėpė Mikalojų Kristupą po mirties būti palaidotam ypatingai? Tiesa, įsitvirtinęs teiginys, kad kunigaikštis pageidavo būti palaidotas piligrimo drabužiais taip pažymint pamaldumą. 1612 m. testamente išsakyta valia: „kūnas mano, kad nebūtų apvilktas jokiais apdarais, išskyrus mano piligrimo drabužį, kurį vilkėjau lankydamas mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus kapą“³Archiwum Domu Radziwiłłów (listy ks. M. K. Radziwiłła Sierotki, Jana Zamoyskiego, Lwa Sapiehy) (serija: Scriptores Rerum Polonicarum, t. VIII), Kraków, 1885, p. 72.. Bet galime spėlioti, gal kunigaikščio norai paskutinę akimirką pasikeitė. Omenyje reikėtų turėti ir tai, kad daugiau nei 47 metus Mikalojus Kristupas sirgo sunkia liga (dar žr. Nesvyžius. Ligos: ir vis dėlto tik žmonės; Nesvyžius. Identifikavimas). Gal vyturavimas, storos pirštinės, kojinės ir kaukė buvo subtilus būdas paslėpti ligos sudarkytą kūną?

Justina Kozakaitė