Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptoje esančių karstų vidaus apipavidalinimas bėgant amžiams gerokai nukentėjo – nykimą lėmė istorijos suirutės, potvyniai, smulkūs kenkėjai. Deja, šiandieną apie būtą apipavidalinimą tenka spręsti tik iš varganų likučių.
Kaip atskleidė 2016 ir 2017 m. vykę tyrimai, daugumos metaliniuose sarkofaguose gulėjusių medinių karstų vidus buvo išklotas šviesia drobe ar šilku1 Informacija ir apibendrinimai šiame tekste pateikiami remiantis 2016 ir 2017 m. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptoje atliktų 11 palaidojimų (sarkofagų) tyrimų medžiaga. Tirti sarkofagai nr. 1, 2, 3, 5, 6, 11, 14, 15, 17, 19, 72. Čia ir toliau sarkofagų numeracija pateikiama pagal 1999 m. Kultūros paveldo departamento (Lietuva) atliktos inventorizacijos duomenis, žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999, p. [18] [žr. kriptos planą].. Prie karsto jie tvirtinti dekoratyvinėmis vinutėmis, dalis jų papuošta metalo siūlais ataustais galionais. Dviejuose vyrams priklausančiuose karstuose rasta ir ryškesnių audinių: vienas iš jų ilsėjosi ant ryškiai raudonos šilkinio atlaso pagalvės, antrasis – ant labai panašiu audiniu apvilkto čiužinio3 Sarkofagai nr. 1, 3.. Raudonu aksomu buvo aptrauktas ir Mykolo Kazimiero Žuvelės (1702–1762) karstas4Sarkofagas nr. 11.. LDK visuomenėje raudona (karmazininė) spalva turėjo žymėti aukštą velionio kilmę ir turtinę padėtį.
Mirusieji guldyti ant pjuvenomis, sausa žole ar kitokiais, manytina, kvapiais augalais kimštų čiužinių ir įvairaus dydžio pagalvių. Šie užpildai gerai sugerdavo perteklinę drėgmę, susidarančią yrant kūnui. Pranciškos Uršulės Višnioveckytės Radvilienės (1705–1753) ir Karolio Stanislovo Radvilos Panie Kochanku (1734–1790) karstuose rastos ir kelios mažesnės pagalvėlės2Sarkofagai nr. 17, 19. – jomis, greičiausiai, buvo paramstyti ligų ir antsvorio iškraipyti kūnai.
Karstų paklotams labai brangių audinių, nėrinių ar kaspinų, atrodo, nenaudota, tačiau stengtasi, kad viskas derėtų. Elegancija iš visų savo giminaičių išsiskyrė Jeronimo Florijono Radvilos (1715–1760) karstas: jis buvo išklotas prabangiu baltu liaunų gėlių stiebelių ir lapelių motyvu ornamentuotu šilku; kunigaikščio galva ilsėjosi ant tuo metu labai madingos rytietiškos ritinio formos pagalvės, pasiūtos iš brangaus brokatinio audinio ir kimštos arklio ašutais5Sarkofagas nr. 15..
Tyrimų metu pastebėta, kad dalis karsto audinių buvo aplašinti vašku: tai primena apie ilgas budynes, gausiai aprašytas istoriniuose šaltiniuose.
Vytautė Lukšėnienė
2016 m. radinių tyrimų ataskaita (Vytautė Lukšėnienė)
2017 m. radinių tyrimų ataskaita (Vytautė Lukšėnienė)
| 1. | ↑ | Informacija ir apibendrinimai šiame tekste pateikiami remiantis 2016 ir 2017 m. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptoje atliktų 11 palaidojimų (sarkofagų) tyrimų medžiaga. Tirti sarkofagai nr. 1, 2, 3, 5, 6, 11, 14, 15, 17, 19, 72. Čia ir toliau sarkofagų numeracija pateikiama pagal 1999 m. Kultūros paveldo departamento (Lietuva) atliktos inventorizacijos duomenis, žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999, p. [18] [žr. kriptos planą]. |
| 2. | ↑ | Sarkofagai nr. 17, 19. |
| 3. | ↑ | Sarkofagai nr. 1, 3. |
| 4. | ↑ | Sarkofagas nr. 11. |
| 5. | ↑ | Sarkofagas nr. 15. |
Iliustracijų šaltiniai:
| 1. | Fot. Salvijus Kulevičius, 2017 // in: Salvijaus Kulevičiaus asmeninė kolekcija. |