Radvilų mauzoliejus
Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Tyrimai

Ar greitai augsime ir kokio būsime ūgio, priklauso nuo daugelio veiksnių ir aplinkybių. Už ūgį yra „atsakingi“ genai, augimo hormonai, psichologinė ir socialinė aplinka, mityba, o varginančios ligos gali sulėtinti augimą. Kiekvieno žmogaus ūgis yra sąlygotas biologijos bei gyvenimo ypatumų ir iš dalies atspindi juos. Galime kalbėti net apie istorinių laikmečių ir ūgio ryšį. Iki XIV a. Europai buvo būdingos ankstyvos mirtys, buvo itin paplitusios infekcinės ligos, suprantama, ir žmonių ūgis buvo žemas. XIV a. siautė viena iš baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje – juodoji mirtis (maras) pasiglemžė beveik 60 proc. visos Europos populiacijos. Tačiau tai turėjo ir teigiamą pusę: padidėjo atsparumas pačiam marui, pagausėjo maisto išteklių, o dėl viso to gerokai padidėjo ir žmonių išgyvenamumas. Rezultatas – europiečiai užaugdavo aukštesni. Tačiau netrukus vėl pasukta priešinga linkme, ir XVII–XVIII a. žmonių ūgis pasiekė naujas „žemumas“. Šiuo atveju priežastimi laikytas miestų augimas ir ligos. Manoma, kad tendencija neaplenkė ir diduomenės. XVII–XVIII a. vyrų ūgio vidurkis buvo 167 cm, o moterys buvo dar smulkesnės ir mažesnės – 158 cm¹Richard H. Steckel, „New Light on the “Dark Ages”: The Remarkably Tall Stature of Northern European Men during the Medieval Era“, in: Social Science History, 2004, vol. 28, no. 2, p. 211–229.. Įdomu, kad kaimo gyventojų ūgis buvo artimas elito atstovų ūgiui. Tai siejama su jų, kaip agrarinės bendruomenės, turėtais pastovesniais maisto šaltiniais ir įvairesniu racionu. O miestų gyventojai dažniau susidurdavo su maisto tiekimo sutrikimais, jo stygiumi, tai lėmė ir mažesnį jų vidutinį ūgį²Werner Rösener, Valstiečiai Europos istorijoje, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 155–163..

2016 ir 2017 m. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios Radvilų kriptoje tirta 11 palaikų³Informacija ir apibendrinimai šiame tekste pateikiami remiantis 2016 ir 2017 m. Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios kriptoje atliktų 11 palaidojimų (sarkofagų) tyrimų medžiaga. Tirti sarkofagai nr. 1, 2, 3, 5, 6, 11, 14, 15, 17, 19, 72. Čia ir toliau sarkofagų numeracija pateikiama pagal 1999 m. Kultūros paveldo departamento (Lietuva) atliktos inventorizacijos duomenis, žr. [Gintaras Kazlauskas, et al.], Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus inventorizacija: [rankraštis; saugoma Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve], 1999, p. [18] [žr. kriptos planą].. Du iš jų priskirtini moterims, manoma Elžbietai Eufemijai ir Uršulei Pranciškai Radvilienėms, mirusioms atitinkamai 1596 ir 1753 m. Abiejų ūgis buvo apie 155 cm, taigi artimas to meto europietiškoms tendencijoms. Didesnių ūgio variacijų būta tarp vyrų. Aukščiausias vyras gulėjo sarkofage nr. 72 – jo ūgis buvo net 178 cm. Palaidojimas datuotinas XVIII a. pabaigai ar XIX a. pradžiai, taigi šis Radvila buvo jau kitos epochos žmogus ir jo ūgis gali atspindėti kito laikmečio gyvenimo būdą ir aplinką. Nedaug nuo jo atsiliko sarkofage nr. 2 gulėjusi „egiptietiška mumija“ – kūno ilgis buvo 173 cm. Iš viso keturių Radvilų vyrų ūgis buvo pasiekęs 170 cm, tačiau kitų trijų, tarp jų ir Mykolo Kazimiero Žuvelės (1702–1762) bei jo brolio Jeronimo Florijono (1715–1760), būta vos aukštesnių nei 160 cm. Pats mažiausias asmuo rastas sarkofage nr. 1 – 153 cm ūgio.

Keblumų kilo dėl sarkofage nr. 5 gulinčio paauglio ūgio nustatymo. Jo blauzdos ir pėdos kaulų nerasta. Tiesa, šį trūkumą kažkas „kompensavo“ į sarkofagą įdėdamas kito paauglio šlaunikaulius. Kodėl nuspręsta vieno žmogaus kaulus pakeisti kito asmens kaulais, kas ir kada tai padarė bei kam priklauso tie kiti šlaunikauliai, – lieka neatsakyta.

Justina Kozakaitė