1953 m. kriptos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje duris pravėrė dar viena komisija, kuriai prigijo „komisijos iš Leningrado“ pavadinimas1Parengta pagal [Первая комиссия]: [rankraštis; saugoma Nacionaliniame istorijos ir kultūros muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“]. Dar žr. Сергей Чистяков, „Крипта князей Радзивиллов в Несвижском фарном костёле: история, проблематика датировки и идентификации захоронений, использования объекта, в сфере туризма и охраны памятника“, in: Acta Anniversaria: зборнік навуковых прац Нацыянальнага гісторыка-культурнага музея-запаведніка “Нясвіж”, 2015, t. 1, p. 91; Глеб Лабаденка, „Усыпальница Радзивиллов (1616)“, in: Приход «Божьего Тела» в г. Несвиже, [žiūrėta 2018 09 10], [interaktyvus], prieiga: http://niasvizh-kasciol.by/ru/istoriya.. Jai vadovavo teismo medicinos ekspertas, Maskvos medicinos instituto profesorius Vasilijus Červakovas (Василий Федорович Черваков, 1894–1976). Komisija domėjosi palaikų balzamavimu. Spėjama, kad tai buvo susiję su Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino mirtimi (1953 m. kovo 5 d.): gal bandyta atskleisti Radvilų balzamavimo paslaptis ir tai panaudoti paties Stalino kūno „įamžinimui“. Deja, apie šios komisijos darbus Nesvyžiuje žinoma nedaug.
1953 m. atidaryta apie 80 proc. kriptoje buvusių sarkofagų. Laboratoriniams tyrimams buvo imamos mumijų plaukų, odos ir drabužių dalys. Laikina laboratorija buvo įrengta prie kriptoje esančio Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo altoriaus3Tuometinio Nesvyžiaus bažnyčios kunigo Georgijaus Kolosovskio liudijimas.. Komisija dirbo brutaliai. Kriptoje būta specialių hermetinių sarkofagų, kur hermetizavimas naudotas kaip būdas nuo suirimo apsaugoti mirusiųjų kūnus. Komisijai pravėrus tokius sarkofagus ir į juos patekus deguonies, palaikai netrukdavo sunykti. Darbui trukdantys sarkofagai buvo perkilnojami ir netgi užkeliami vienas ant kito, dėl to unikalūs sarkofagai ir jų puošybos detalės deformavosi. Komisija išvyko palikusi neuždarytus sarkofagus ir po iškilnojimo negrąžinusi jų į pirmines stovėjimo vietas – autentiška kriptos struktūra buvo negrįžtamai sunaikinta. Dingo ir dalis medinių epitafinių lentelių su palaidotųjų pavardėmis. Bažnyčios tarnautojai patys sutvarkė kriptą, nors sarkofagų sugrąžinti į pirmines vietas jie nebegalėjo. Menama, kad tyrimai vykdyti paskubomis ir su ypatinga apsauga: aplink bažnyčią buvo pastatyta sargyba, sudaryta iš Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų2Ibid..
Iki šiol nepavyksta rasti informacijos apie komisijos tyrimus. Deja, liko jos padaryta neatitaisoma žala. Komisijai baigus darbą, kripta ilgiems metams buvo uždaryta. Visuomenei ji tapo prieinama tik Nesvyžiuje įsikūrus nacionaliniam muziejui-draustiniui.
Audronė Vyšniauskienė
| 1. | ↑ | Parengta pagal [Первая комиссия]: [rankraštis; saugoma Nacionaliniame istorijos ir kultūros muziejuje-draustinyje „Nesvyžius“]. Dar žr. Сергей Чистяков, „Крипта князей Радзивиллов в Несвижском фарном костёле: история, проблематика датировки и идентификации захоронений, использования объекта, в сфере туризма и охраны памятника“, in: Acta Anniversaria: зборнік навуковых прац Нацыянальнага гісторыка-культурнага музея-запаведніка “Нясвіж”, 2015, t. 1, p. 91; Глеб Лабаденка, „Усыпальница Радзивиллов (1616)“, in: Приход «Божьего Тела» в г. Несвиже, [žiūrėta 2018 09 10], [interaktyvus], prieiga: http://niasvizh-kasciol.by/ru/istoriya. |
| 2. | ↑ | Ibid. |
| 3. | ↑ | Tuometinio Nesvyžiaus bažnyčios kunigo Georgijaus Kolosovskio liudijimas. |
Iliustracijų šaltiniai:
| 1. | Fot. [nežinomas], [metai nežinomi] // in: „Черваков Василий Федорович“, in: Forens. Судебная медицина от Forens Ru, 2019, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.forens-med.ru/pers.php?id=139. |