Radvilų mauzoliejus
Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Tyrimai

Palaidojimų kriptose tyrimai paprastai yra susiję su dviem mokslais – archeologija ir fizine antropologija. Žvelgiant iš archeologijos perspektyvos, kriptų archeologija¹Margaret Cox, Paul Kneller, „Crypt Archaeology: An Approach“, in: IFA paper, no. 3, [žiūrėta 2018 09 10], [interaktyvus], prieiga: http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.112.5229&rep=rep1&type=pdf; Dario Piombino-Mascali, et al., „Crypt Archaeology: Preliminary Investigations in the Basilian Church of the Holy Trinity of Vilnius, Lithuania“, in: Medicina Historica, 2017, vol. 1, no. 2, p. 128–130. šiandieną dažniausiai patenka į laidojimo archeologijos ir bažnyčių archeologijos „laukus“.

Laidojimo archeologija ir bioarcheologija. Laidojimo archeologija, kitaip tariant, laidojimo paminklų tyrimai, yra viena iš seniausių ir svarbiausių archeologijos mokslo sričių. Ir ji yra glaudžiai susijusi su fizine antropologija³Pavyzdžiui, leidinyje Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje informacija apie įvairaus pobūdžio antropologinius tyrimus skelbiama nuo XX a. 7 deš., o nuo 1982 m. tai daroma reguliariai.. Fizinė antropologija dabar jau yra suprantama kaip bioarcheologijos (dar žr. Lietuva. Bioarcheologija) – tarpdalykinės srities, kuri tiria ekofaktus (organinę medžiagą: augalų ir vabzdžių liekanas, gyvūnų ir žmonių kaulus, kt.), aptinkamus archeologijos objektuose ir galinčius suteikti vertingos informacijos archeologijos mokslui, – dalis²Plačiau žr. Interacting with the Dead. Perspectives on Mortuary Archaeology for the New Millennium, ed. Gordon F. M. Rakita, et al., University Press of Florida, 2008; Sarah Tarlow, Liv Nilsson Stutz, The Oxford Handbook of the Archaeology of Death & Burial, Oxford University Press, 2013..

Bažnyčių archeologija. Bažnyčių arba krikščioniškų religinių vietų ir pastatų archeologija23456789 – archeologijos mokslo sritis, tirianti krikščioniškąjį bažnytinį paveldą⁴Rimvydas Laužikas, „Church and Monastery Archaeology“, in: A Hundred Years of Archeological Discoveries of Lithuania, eds. Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016, p. 474.. Šiuolaikiniai bažnyčių archeologijos tyrimai gerokai skiriasi nuo seniau praktikuotų (tradicinių) „bažnyčios kasinėjimų“. Jos tyrimų objektas šiandieną yra platus ir kompleksinis (pastatai, jų aplinka, senųjų bažnyčių vietos, palaidojimai, paminklai mirusiems, religiniai reikmenys, kt.), pasižymintis šaltinių įvairove (daiktiniai, rašytiniai, ikonografiniai, kt.) bei reikalaujantis įvairių mokslo sričių (archeologijos, istorijos, menotyros, architektūros, kt.) metodų taikymo⁵Warwic Rodwell, Church Archaeology, London: B. T. Batsford Ltd/English Heritage, 1989, p. 13–14..

Istorinių laikų archeologija. Ilgą laiką archeologus domino beveik vien tik proistorė. Viduramžiams teikta daug mažiau dėmesio, o dar vėlesnių laikų tyrimų duomenys dažniausiai likdavo tik archeologinių tyrimų ataskaitose. Tai pasakytina ir apie laidojimo paminklų tyrimus. Tokia tendencija buvo būdinga ne tik Lietuvai. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais situacija iš esmės pasikeitė: suvokus vėlyvųjų istorinių palaidojimų tyrimų mokslinį potencialą, į Vakarų Europos šalių archeologų akiratį vis dažniau patenka ne tik tai, kas yra „po žeme“ (apimant palaidojimus, kurių aptinkama kriptose), bet ir kas yra „ant žemės“ – memorialinius paminklus, koplyčias, kolumbarijus, mauzoliejus ir kitus architektūros statinius. Vis dėlto pripažįstama, kad istorinių laikų arba postviduramžių palaidojimų archeologiniai tyrimai vis dar stokoja kompleksinio požiūrio ir dėl to ne visada pavyksta laidojimo fenomeną atskleisti kaip praktinį (elgesys su mirusiojo kūnu) ir kultūrinį (ideologiniai, socialiniai, kultūriniai kontekstai) veiksmą⁶Sarah Tarlow, „Introduction: Death and Burial in Post-medieval Europe“, in: The Archaeology of Death in Post-medieval Europe, ed. Sarah Tarlow, Warsaw/Berlin: De Gruyter Open Ltd, 2015 p. 1–18; plačiau žr. Mike Parker Pearson, The Archaeology of Death and Burial, Pheonix Mill: Sutton Publishing, 2003; Kultura funeralna: Elit Rzeczypospolitej od XVI do XVIII wieku na terenie Korony i Wielkiego Księstwa Litewskiego. Próba analizy interdyscyplinarnej, red. Anna Drążkowska, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2015.. Palaidojimų tyrimai gali teikti žinių ne tik apie vieno ar kito meto laidojimo praktikas, bet ir tuos palaidojimus palikusią visuomenę.

Justina Poškienė