Lietuvos bažnyčių archeologinių tyrimų pradžia laikytini 1931–1932 metai. Tiesa, dar 1930 m. Vilniaus katedros požemiuose buvo pradėta ieškoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (apie 1350–1430) palaikų1„Karalių kriptos atradimas Vilniaus Katedros požemiuose“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, par. Gintvilė Pugačevskytė, 2014, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/uploads/moksliniai%20straipsniai%20pdf/Straipsnis%20Karaliu%20kripta.pdf.. Tais metais buvo minimos valdovo 500-osios mirties metinės. 1931 m. katedra smarkiai nukentėjo nuo potvynio. Buvo įsteigtas katedros gelbėjimo komitetas (Komitet Ratowania Bazyliki Wileńskiej; vadovas Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius Juliušas Klosas) ir imtasi atitinkamų darbų. Greta architektūrinių, inžinerinių, geologinių tyrimų bei pamatų tvirtinimo darbų buvo pradėti ir archeologiniai kasinėjimai2Vytautas Urbanavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų panteonas Vilniuje, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018, p. 33–64; Napaleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 170. Dar žr. Bazylika Wileńska, [Wilno]: Wydawnictwo Komitetu Ratowania Bazyliki Wileńskiej, 1932.. 1931 m. rugpjūčio 26 d. po Šv. Kazimiero koplyčios altoriumi buvo surasta urna su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislavo Vazos (1595–1648) širdimi. Rugsėjo 21 d. slaptoje kriptoje aptikti ir valdovo Aleksandro Jogailaičio (1461–1506) bei Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (apie 1522–1551) palaikai3Vytautas Urbanavičius, op. cit., p. 80–91; Algė Andriulytė, „Karališkųjų palaikų atradimas Vilniaus Arkikatedroje 1931 m.: atvaizdų kolekcija“, in: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65–66), sud. Jolita Liškevičienė, Sigita Maslauskaitė, Gabija Surdokaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 332–333; Napalys Kitkauskas, Vilniaus Arkikatedros požemiai, Vilnius: Kultūra, 1994, p. 30..
Kita visuomenės ir mokslininkų dėmesį traukusi vieta buvo Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia . Bažnyčios rūsiuose esantys palaidojimai buvo aprašyti dar XVIII a.4Antanas Rimvydas Čaplinskas, Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės, Vilnius: Charibdė, 2008, p. 165. 1934–1936 m. juos bandė tvarkyti ir registruoti Stepono Batoro universiteto Akademinio valkatų klubo (Akademicki Klub Włóczęgów) nariai, tačiau žinių apie šiuos darbus išliko nedaug5Dario Piombino-Mascali, et al., „The Lithuanian Mummy Project: A Historical Introduction“, in: Lietuvos archeologija, 2015, t. 41, p. 131–142.. Rūpintasi ir Sapiegų šeimos kripta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje: 1933 m., minint 300-ąsias fundatoriaus Leono Sapiegos mirties metines, ji buvo atnaujinta6„Išskirtinė galimybė aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir trijų parodų uždarymo ekskursijos“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, [žiūrėta 2018 08 21], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/lt/pagrindinis-meniu/renginiai.html,isskirtine-galimybe-aplankyti-sapiegu-seimos-kripta-ir-triju-parodu-uzdarymo-ekskursijos..
Visa tai vyko Lenkijos valdomame Vilniuje.
Tarpukario Lietuvoje dėmesio sulaukė Radvilų giminės kapavietė Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje . Išliko 1920 m. birželio 22 d. raštas Lietuvos švietimo ministrui, bylojantis apie Radvilų „grabus su kūnais“, kuriuos būtina sutvarkyti7Kultūros paveldo centro archyvas, F3, A1, S123, 3336. Žr. Rugilė Žostautaitė, Mumijos Lietuvoje: tyrimai, apsauga ir eksponavimas: [magistro darbas; saugoma Vilniaus universiteto Istorijos fakultete], 2016, p. 15.. Susidomėjimą liudija ir kiek vėlesnės nuotraukos: pavyzdžiui, XX a. 4 deš. kunigaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis, kunigaikštis K. Radvila, evangelikų reformatų kunigas Konstantinas Kurnatauskas, pulkininkas Pranas Jackevičius ir Pirmojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko karininkai fotografavosi prie Jonušo Radvilos (1612–1655) sarkofago8„Prie Jonušo Radvilos (1612–1655) sarkofago Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje“, A. Meištavičiaus fotografija, XX a. 4 deš., Kėdainių krašto muziejus, in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, [žiūrėta 2018 07 01], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/eksponatai/perziura/-/exhibit/preview/123350983?s_id=5ZOVT1JINaGf6fnI&s_ind=1834&valuable_type=EKSPONATAS..
Justina Poškienė
1. | ↑ | „Karalių kriptos atradimas Vilniaus Katedros požemiuose“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, par. Gintvilė Pugačevskytė, 2014, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/uploads/moksliniai%20straipsniai%20pdf/Straipsnis%20Karaliu%20kripta.pdf. |
2. | ↑ | Vytautas Urbanavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų panteonas Vilniuje, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018, p. 33–64; Napaleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 170. Dar žr. Bazylika Wileńska, [Wilno]: Wydawnictwo Komitetu Ratowania Bazyliki Wileńskiej, 1932. |
3. | ↑ | Vytautas Urbanavičius, op. cit., p. 80–91; Algė Andriulytė, „Karališkųjų palaikų atradimas Vilniaus Arkikatedroje 1931 m.: atvaizdų kolekcija“, in: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai (serija: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65–66), sud. Jolita Liškevičienė, Sigita Maslauskaitė, Gabija Surdokaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 332–333; Napalys Kitkauskas, Vilniaus Arkikatedros požemiai, Vilnius: Kultūra, 1994, p. 30. |
4. | ↑ | Antanas Rimvydas Čaplinskas, Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės, Vilnius: Charibdė, 2008, p. 165. |
5. | ↑ | Dario Piombino-Mascali, et al., „The Lithuanian Mummy Project: A Historical Introduction“, in: Lietuvos archeologija, 2015, t. 41, p. 131–142. |
6. | ↑ | „Išskirtinė galimybė aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir trijų parodų uždarymo ekskursijos“, in: Bažnytinio paveldo muziejus, [žiūrėta 2018 08 21], [interaktyvus], prieiga: www.bpmuziejus.lt/lt/pagrindinis-meniu/renginiai.html,isskirtine-galimybe-aplankyti-sapiegu-seimos-kripta-ir-triju-parodu-uzdarymo-ekskursijos. |
7. | ↑ | Kultūros paveldo centro archyvas, F3, A1, S123, 3336. Žr. Rugilė Žostautaitė, Mumijos Lietuvoje: tyrimai, apsauga ir eksponavimas: [magistro darbas; saugoma Vilniaus universiteto Istorijos fakultete], 2016, p. 15. |
8. | ↑ | „Prie Jonušo Radvilos (1612–1655) sarkofago Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje“, A. Meištavičiaus fotografija, XX a. 4 deš., Kėdainių krašto muziejus, in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, [žiūrėta 2018 07 01], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/eksponatai/perziura/-/exhibit/preview/123350983?s_id=5ZOVT1JINaGf6fnI&s_ind=1834&valuable_type=EKSPONATAS. |
Iliustracijų šaltiniai:
1. | Fot. Jan Bułhak, [„Katedra św. Stanisława Biskupa i św. Władysława przy placu Katedralnym w Wilnie. Odkrycie krypty królewskiej“], 1931 // in: Narodowe archiwum cyfrowe, 3/1/0/9/7658/1 (in: Narodowe archiwum cyfrowe [NAC], [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://audiovis.nac.gov.pl/obraz/93689). |
2. | Aut. Ferdynand Ruszczyc, [„Vilniaus katedros rūsys su karališkaisiais palaikais“], 1931 // in: Lietuvos dailės muziejus, LDM T-1956 (in: Europeana Collections, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.europeana.eu/portal/en/record/2021802/1_911047.html). |
3. | Aut. Ludomir Sleńdziński, „Królowa Barbara Radziwiłłówna“, 1931 // in: Lietuvos dailės muziejus, LDM T-4327. |
4. | [Fot. nežinomas], „Wejście do Krypty Królewskiej“, 1931 // in: Rodacy!, Wilno: [Komitet Ratowania Bazyliki Wileńskiej], 1931, p. 1 (in: Biblioteka Narodowa, DŻS ID [b22288909], in: Polona, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://polona.pl/item/rodacy-inc-kiedy-wiosna-1931-r-wezbraly-grozna-powodzia-fale-naszej-wilji,NzE4NDk3Nzc/0/#info:metadata). |
5. | [Fot. nežinomas], [„Bazylika św. Stanisława w Wilnie“], [po 1933] // in: Biblioteka Narodowa, Poczt.6766 (in: Polona, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://polona.pl/item/bazylika-sw-stanislawa-w-wilnie,NTg4MTUwOA/0/#info:metadata). |
6. | Fot. Jan Bułhak, [1932], in: Sauliaus Poderio asmeninė kolekcija. |
7. | [Fot. nežinomas], [„Wilno – podziemia Dominikanów“], [prieš 1939] // in: Biblioteka Narodowa, DŻS XII 8b/p.94/6 Poczt. 6214 (in: Polona, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://polona.pl/item/wilno-podziemia-dominikanow,ODAwMjk3NjI/). |
8. | [Fot. nežinomas], [„Wilno – podziemia Dominikanów“], [prieš 1939] // in: Biblioteka Narodowa, DŻS XII 8b/p.94/6 Poczt. 6215 (in: Polona, [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: https://polona.pl/item/wilno-podziemia-dominikanow,ODAwMjk3NjQ/0/#info:metadata). |
9. | Fot. Edmund Zdanowski, Bolesława Zdanowska, [„Žmonių palaikai Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios požemiuose“], [XX a. 4 deš.] // in: Lietuvos dailės muziejus, LDM FiN-99 (in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [LIMIS], [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000005348507?s_id=Hgo2NNU2XEgJ9wrO&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS). |
10. | Fot. Edmund Zdanowski, Bolesława Zdanowska, [„Leono Sapiegos mauzoliejus ir Sapiegų giminės karstai Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios požemiuose“], [XX a. 4 deš.] // in: Lietuvos dailės muziejus, LDM FiN-211 (in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [LIMIS], [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000005322560?s_id=5LWTNupdbBc3Kr3M&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS). |
11. | Fot. A. Meištavičius, [„Prie Jonušo Radvilos (1612–1655) sarkofago Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje“], [XX a. 4 deš.] // in: Kėdainių krašto muziejus, KėKM GEK 9757/2 (in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [LIMIS], [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/123350983?s_id=cnuGCBI7M2cQF7CJ&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS). |
12. | [Fot. nežinomas], [„Jonušo Radvilos (1612–1655) sarkofagas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios laidojimo kriptoje“], [XX a. 3–4 deš.] // in: Kėdainių krašto muziejus, KėKM GEK 9755/4 (in: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema [LIMIS], [žiūrėta 2019 10 07], [interaktyvus], prieiga: www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/139872975?s_id=RZ7B3kgo8rXbwjcw&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS). |
13. | Fot. Salvijus Kulevičius, 2019 // in: Salvijaus Kulevičiaus asmeninė kolekcija. |