Palaidojimai bažnyčių kriptose yra kelių sričių ir mokslų objektas. Dėl to, viena vertus, tiriant ir saugant kriptas būtina kompleksinė, tarpdalykinė ar tarpsritinė prieiga. Kita vertus – tai lemia jų, kaip paveldo objekto, apibrėžimo sudėtingumą. Objekto kompleksiškumas paradoksaliai lėmė, kad Lietuvoje reikalavimai jo apsaugai „išsibarstė“ per kelis teisės aktus. Jis patenka tiek į kilnojamojo, tiek į nekilnojamojo kultūros paveldo „jurisdikciją“, o kartais apskritai nebeaišku, kokiam paveldui priskirtini palaidojimai ar palaidotųjų palaikai.
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme nurodoma, kad „Kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.“1„Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1996 01 23, Nr. I-1179, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C5DA698A4015/pKaVmfKXyY. 2018 m. į Kultūros vertybių registrą kaip kilnojamosios vertybės buvo įtraukta berods 11 didikų ir vyskupų sarkofagų2Kultūros vertybių registras. Kilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2018 10 08], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/search-results/sarkofag//////////12.. Jie priskiriami sepulkralinių kūrinių (meno kūrinių, susijusių su kapu ir mirusiojo atminimo įamžinimu3Cyril M. Harris, Iliustruotas architektūros istorijos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2007, p. 460.), vertingų savo meninėmis, istorinėmis ir memorialinėmis savybėmis, klasei. Kaip kilnojamosios vertybės yra registruojamos ir karstų dalys (pavyzdžiui, vyskupų Juozapo Stanislovo Sapiegos (1708–1754), Mykolo Jono Zenkevičiaus (mirė 1769) ir nežinomo vyskupo karstų galų plokštės)4Kultūros vertybių registras. Kilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2018 10 08], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/search-results/karst//////////7.. Aptariamu atveju kultūros vertybe yra laikomas sarkofagas ar karsto dalis, tačiau ne jame palaidotų asmenų palaikai, tad apskaitos dokumentacijoje duomenų apie palaidotuosius nėra.
Tačiau Kultūros vertybių registre palaidojimai bažnyčių kriptose registruojami ir kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (bažnyčių ar archeologinių vietų) vertingosios savybės5„Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1994 12 22, Nr. I-733, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/rLJnTLpKyB.. Vienur atitinkami duomenys pateikiami išsamiau6Pavyzdžiui, „Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas, u. k. 1683“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/92665403-e58c-47b5-a25c-cb69eeaba422; „Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, u. k. 5361“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/be0a2945-4f0c-46cd-8c20-67a0a0182476., tačiau dažniausiai nurodomas tik pats palaidojimų ar palaikų buvimo faktas arba to apskritai nepaminima7Pavyzdžiui, „Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia, u. k. 1619“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/f596fcaf-0efb-4496-a50c-b8da06b57af4.. Kai vadovaujamasi tokia sistema, jei pats objektas, kurio komponentas yra palaidojimas kriptoje, nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tada apskritai neįmanoma tokio palaidojimo įregistruoti kaip jo vertingosios savybės, t. y. nėra galimybės jį oficialiai įpaveldinti.
Taigi jau paveldo apskaitoje – pačioje paveldo apsaugos grandinės pradžioje – stokojama sisteminio požiūrio į palaidojimus bažnyčių kriptose. Nenuostabu, kad tokio požiūrio stinga ir kituose paveldosaugos etapuose – atliekant tyrimus ir tvarkybos darbuos.
Justina Poškienė
1. | ↑ | „Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1996 01 23, Nr. I-1179, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C5DA698A4015/pKaVmfKXyY. |
2. | ↑ | Kultūros vertybių registras. Kilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2018 10 08], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/search-results/sarkofag//////////12. |
3. | ↑ | Cyril M. Harris, Iliustruotas architektūros istorijos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2007, p. 460. |
4. | ↑ | Kultūros vertybių registras. Kilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2018 10 08], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/search-results/karst//////////7. |
5. | ↑ | „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas“, Lietuvos Respublikos Seimas, 1994 12 22, Nr. I-733, in: Teisės aktų registras, str. 2, [žiūrėta 2018 09 01], [interaktyvus], prieiga: www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/rLJnTLpKyB. |
6. | ↑ | Pavyzdžiui, „Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas, u. k. 1683“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/92665403-e58c-47b5-a25c-cb69eeaba422; „Dubingių piliavietė, vad. Pilies kalnu, u. k. 5361“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/be0a2945-4f0c-46cd-8c20-67a0a0182476. |
7. | ↑ | Pavyzdžiui, „Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia, u. k. 1619“, in: Kultūros vertybių registras. Nekilnojamųjų kultūros vertybių paieška, [žiūrėta 2019 09 14], [interaktyvus], prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/f596fcaf-0efb-4496-a50c-b8da06b57af4. |